Apie Kalvystę

Trumpai apie kaltinius kryžius ir saulutes

 

Tarp lietuvių liaudies mažosios architektūros paminklų svarbią vietą užima kalvių dirbti lietuviški kryžiai – geležinės viršūnės. Geležinėmis viršūnėmis buvo puošiami koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės, kryžiai, šventorių bei kapinių vartai

Tai ne tik puikūs kalvystės pavyzdžiai, bet ir ikikrikščioniškus laikus menančios formos ir simboliai. Čia susipina saulės spinduliai, pusmėnuliai, žalčiai, augalai.  Kalviai naudojo plokščias geležies juostas, apvalaus ar keturkampio skerspjūvio geležies strypus, geležies skardą. Viršūnes kalviai formuodavo iš atskirų detalių, kurios būdavo kalviškai suvirinamos arba sukniedijamos.


Antkapinis geležinis kryžius daugiausia buvo kaltinis. Kaltiniai antkapiniai kryžiai grupuojami pagal ornamentiką arba pagal konstrukciją. Tokie kryžiai pagal jų konstrukciją ir puošybos būdą skirstomi į du pagrindinius tipus – vienastiebius ir dvistiebius.

Abiejų tipų geležiniai kryžiai yra gausiai ir išradingai puošiami geležies išraitymais. Skiriasi tik jų puošybos elementų išdėstymas ir jų bendra kompozicija. Labai dažnai vienastiebių kryžių ornamentika išdėstoma beveik tolygiai ir abipusiai stiebų ir kryžmų‚ išskyrus apatinę stiebo dalį‚ kur tie išraitymai yra labiau išpūsti. Kartais tie geležies išraitymai būna sudvigubinti ir tarsi persipynę.

Daug įvairesnė ir sudėtingesnė dvistiebių kryžių puošyba. Ją sudaro ne tik sudėtingai modeliuoti‚ ištęsti ir sujungti geležies išraitymai‚ bet ir neretai sutinkamos rombinės ar kitokios geometrinės figūros.

Viršūnės dažniausiai klasifikuojamos pagal ornamentiką: kryžiaus formos, saulės formos, daugiakryžmės, širdies formos.

Kryžių ornamentikos simbolika

Lietuviški kryžiai ir juose dominuojantys ornamentai buvo perduodami iš kartos į kartą, tad daugelis jų liko nepakitę arba labai mažai pakitę. Iš priešistorinių laikų. Pamiklas artimam atminti Lietuviško kryžiaus forma yra begalo asmeninis artimojo pagerbimo simbolis.

 

Panaudota literatūra:
– Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra “VAGA”, 1992
– Česlovas Kontrimas. “Lietuvos geležiniai kryžiai”. MINTIS, 1991
– Lietuvos tautinis paveldas. Tradiciniai amatai. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012

Kalviški Kryžiai

UAB “Vilniaus Kalviai”

 

mob., Raimondas +370 69814122
mob., Gintautas +370 61670981
El. p. kalvisraimondas@gmail.com

@2020 kalviskikryziai.lt Visos teisės saugomos

Susisiekite!