Trumpai apie kaltinius kryžius ir saulutes
Tarp lietuvių liaudies mažosios architektūros paminklų svarbią vietą užima kalvių dirbti geležiniai kryžiai – geležinės viršūnės. Geležinėmis viršūnėmis buvo puošiami koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės, kryžiai, šventorių bei kapinių vartai.
Tai ne tik puikūs kalvystės pavyzdžiai, bet ir ikikrikščioniškus laikus menančios formos ir simboliai. Čia susipina saulės spinduliai, pusmėnuliai, žalčiai, augalai. Šie motyvai aptinkami buities daiktuose, tekstilėje, balduose. Liaudies kalviai dirbo kartu su liaudies architektais, meistrais statytojais. Viršūnės, kaip ir kiti geležies dirbiniai, buvo kalamos paprasčiausiais įrankiais. Kalviai naudojo plokščias geležies juostas, apvalaus ar keturkampio skerspjūvio geležies strypus, geležies skardą. Įkaitinta kalvės žaizdre geležis buvo įvairiai apdorojama: kalama, plojama, tempiama, skeliama, sukama, lenkiama, kertama. Viršūnes kalviai formuodavo iš atskirų detalių, kurios būdavo kalviškai suvirinamos arba sukniedijamos.
Antkapiniai geležiniai kryžiai daugiausia būdavo kaltiniai.
Kaltiniai antkapiniai kryžiai grupuojami pagal ornamentiką arba pagal konstrukciją. Tokie kryžiai pagal jų konstrukciją ir puošybos būdą skirstomi į du pagrindinius tipus – vienastiebius ir dvistiebius.
Abiejų tipų geležiniai kryžiai yra gausiai ir išradingai puošiami geležies išraitymais. Skiriasi tik jų puošybos elementų išdėstymas ir jų bendra kompozicija. Labai dažnai vienastiebių kryžių ornamentika išdėstoma beveik tolygiai ir abipusiai stiebų ir kryžmų‚ išskyrus apatinę stiebo dalį‚ kur tie išraitymai yra labiau išpūsti. Kartais tie geležies išraitymai būna sudvigubinti ir tarsi persipynę. Tokia kompozicija sudaro žaismingą ažūrą.
Daug įvairesnė ir sudėtingesnė dvistiebių kryžių puošyba. Ją sudaro ne tik sudėtingai modeliuoti‚ ištęsti ir sujungti geležies išraitymai‚ bet ir neretai sutinkamos rombinės ar kitokios geometrinės figūros.
Geležinių kalviškų kryžių viršūnių faktūra dažniausiai nelygi, grublėta – dėl to jos dar išraiškingesnės ir meniškesnės. Joms būdingi geometriniai, augaliniai, dangaus kūnų ornamentai.
Viršūnės dažniausiai klasifikuojamos pagal ornamentiką: kryžiaus formos, saulės formos, daugiakryžmės, širdies formos.
Kryžių ornamentikos simbolika
Lietuviškų kalviškų kryžių ornamentai buvo perduodami iš kartos į kartą, tad daugelis jų liko nepakitę arba labai mažai pakitę. Iš priešistorinių laikų atėjo geometriniai ornamentai, kurie sudaryti iš tiesių linijų, išlikusių audiniuose ir drabužiuose. Geometrinis ornamentas laikomas pirmuoju ir paprasčiausiu lietuviškos kilmės pagražinimo ornamentu, kuris buvo naud
Panaudota literatūra:
– Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra “VAGA”, 1992
– Česlovas Kontrimas. “Lietuvos geležiniai kryžiai”. MINTIS, 1991
– Lietuvos tautinis paveldas. Tradiciniai amatai. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012
Mažiau
